- šmukš
- šmùkš interj. Vr, NdŽ; J žr. šmukšt: 1. Kap lenkiausi pelų semt, šmùkš [pelė] per rankovę ir laksto po pečius Sem. Gricius susimilęs paieškojo ilgo medžio, pakišo po rąsto, pasvėrė, o meška šmukš išlindo MitIII106. Velnias tik šmùkš pro aukštinį ir išlindo (ps.) Paį. Šmùkš i sukritau į vėpūtinį lig pat šakumo Skd. Kaip tik atarišė [maišą], tuoj šmukš! viena gyvatė ir išlindo BsPII196(Jž). ^ Lojus, lojus kalelė šmukš už durelių (liežuvis) J.Jabl(Jnšk). 2. Šmùkš sau į kišenę nepametęs, o ką tu anam padarysi?! Všv. Jy tuoj: pamelžia – pieną šulnin šmùkš Mžš. Šmùkš vieną kojelę, šmùkš kitą – ir apsimausi [batelius] Rdn. Vyras parvažiavęs iš turgaus, batus numovęs nu kojos, šmùkš po lovos i pakišęs Jdr. Laumė šmukš! įkišo į praskalą pirštus Ms. | Va pavasarį prieš saulę agurkus šmùkš (pasodins) Kvr. 3. Jau kad kas ateina, šmùkš kitan kambarėlin – ir išeina Slm. 4. Močeka šmùkš nutraukė apsklojimą – kelies (kelkis)! Ml. 5. žr. šmukšt 6: Ar nereikia storo medžio? Dabar aš gaspadorius, tik šmùkš ir atanešu Slm. Lipė, lipė iš duobės, tik šmùkš – i vė ant dugnio Sml. Ans tat paėmęs vieną sau šmùkš parplėšė tą kailį Jdr.
Dictionary of the Lithuanian Language.